Nepastovumas priklauso nuo ko
Pomidoro lapo žiotelė Žiotelę sudaro dvi varstomosios ląstelėstarp kurių yra plyšys.
Šio plyšio platumas nepastovus ir priklauso nuo žiotelės varstymosi. Dieną jos būna praviros, o naktį beveik uždaromos.
Anot jos, aukšto emocingumo žmonių blogiausius bruožus greitai pamato kiti, jie dažniau perdega, patiria daug streso ir trumpiau gyvena. Kita vertus, šie žmonės charizmatiški, turi daugiau žavesio ir yra labai tinkami darbdaviams. Aukštas emocingumas šiek tiek blogiau nei žemas, sako psichologė psichoterapeutė Rūta Butkutė. Emocingumą sudaro du komponentai. Pirmiausia tai įtampa, kai reaguojama į išorinius įvykius.
Varstymasis priklauso nuo šiose ląstelės esančio turgorinio slėgio. Be to, varstomosios ląstelės turi chloroplastusir todėl jos yra žalios.
Šalia varstomųjų ląstelių išsidėsčiusios leukoplastus turinčios pagalbinės žiotelės ląstelės, kurių būna dvi arba keturios. Pačių varstomųjų ląstelių vidinė sienelė, esanti į nepastovumas priklauso nuo ko vidų, yra storesnė, o priešingoje pusėje dorsalinė — plonasienė.
Kai į šią ląstelę priteka vandens, išsitempia dorsalinė sienelė ir ląstelė pasidaro kreiva, o žiotelės plyšys padidėja.
Žiotelių varstymasis[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žiotelių varstymasis priklauso nuo apšviestumo. Rytą jos atsidaro, o vakare užsidaro. Tai yra susiję su krakmoloesančio varstomųjų ląstelių chloroplastuose suskaidymu ir vandens įsiurbimo padidėjimu iš gretimų pagalbinių ląstelių.
PIEŠbloodhound.lt
Dėl tokios priežasties žiotelė atsidaro, o vakare vyksta priešingai — varstomosiose ląstelėse esantis cukrus pereina į krakmolą, sulčių koncentracija sumažėja, ir šių ląstelių dalis vandens pereina į pagalbines, todėl žiotelės užsidaro.
Žiotelių išsidėstymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žiotelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, beginklės dirsės lapų epidermyje viename kvadratiniame milimetre jų yra apie 30, kopūsto — —, klevo — apielanksvos — apie Drėgnose vietose augančių augalų žiotelės yra abiejose lapų pusėse.
Sausesnių vietų augalų žiotelės paprastai tik vienoje pusėje — dviskilčių apatinėje, o miglinių — viršutinėje pusėje.
Vandens paviršiuje pludūriuojančių lapų pvz. Miglinių augalų žiotelės išsidėsčiusios eilėmis išilgai lapo lakšto, o kitų jos padrikai išsimėčiusios lapo epidermyje.
Spausdinti Rudens spalvos ir nuotaikų bei orų nepastovumas Shutterstock nuotr. Rugsėjis, spalis, lapkritis
Augalo gyvenimo sąlygos taip pat svarbios žiotelių išsidėstymui. Sausų vietų augalų žiotelės įdubusios ir nuo išdžiūvimo apsaugotos savotiškomis briaunomis, o drėgnų vietų — žiotelės truputį pakilusios, kad lengviau anglies dioksidas patektų į lapus ir galėtų garinti vandenį.