Vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė

Bet investuotojams tai visai nejuokingas klausimas — jau kelerius metus viskas finansų rinkose yra brangu. O pinigų yra per daug. Nors apie artėjančias krizes bei recesijas ir jas pranašaujančius ženklus kalbama kiekvieną dieną kokias dienų iš eilės, pasaulio pabaiga ateiti nesiruošia.

Bet vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė vis tiek baisoka. Tad ką daryti? Todėl krepšelius verta pradėti ruošti stagnacijos scenarijui. Kai niekas negeneruoja grąžos ir nemokami pinigai yra norma. Susiję straipsniai Vasiliauskas: lėčiausiai nuo krizės laikų augančiai pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba   12 Nepaisant stagnacijos scenarijaus, investicinius krepšelius po 10 metų augimo ir rimto finansinių aktyvų brangimo per tą laikotarpį verta pradėti laikyti gynybinėje pozicijoje.

Todėl aptariant atskiras turto klases, strategijas bei taktinius veiksmus būtina atsižvelgti ir į tai, kaip šie atrodo galimos krizės akivaizdoje. Per dabartinį augimo ciklą pasaulyje labai išpopuliarėjo pasyvus investavimas. Šiandien diduma smulkiųjų ir net dalis didelių institucinių investuotojų turi investiciniuose krepšeliuose įvairių finansinių produktų, kuriems reikia itin mažai priežiūros.

Tokią tendenciją paskatino kelios priežastys. Pirmiausia sekuritizacija, globalizacija, skaitmenizacija ir kiti gudrūs žodžiai veda prie vis naujų finansinių produktų, kurie popieriuje yra naudingi smulkiajam.

Naujos sutelktinio arba tarpusavio finansavimo platformos, finansų technologijų sprendimai ir net tokie šiandien jau įprasti produktai kaip ETF investavimo aplinką smulkiesiems per dešimtmetį pakeitė iš esmės.

Šiandien kone visi siūlo tą pačią idėją — pasirinkti rizikos lygį, nustatyti mėnesio įmoką ir pamiršti visas investavimo problemas visam gyvenimui su minimaliais komisiniais mokesčiais.

Tad nenuostabu, kad žmonės renkasi tokį pasyvų investavimą. Nes tai yra pigu ir paprasta. Antra priežastis yra perteklinis likvidumas iš centrinių bankų. Kuris sumažino investuotojų poreikį kreipti dėmesį į kokybinius veiksnius.

Nors tai nutinka per kiekvieną ciklą, lengvų pinigų aplinka ir centrinių bankų pažadai gelbėti viską, kas juda, augimo metais privertė investuotojus net greičiau nei įprastai pamiršti balansų kokybės svarbą ir daugiau dėmesio kreipti į momentines tendencijas. Kurios dažnai būna paremtos masių psichologija, trumpalaikėmis madomis ir kitais ilguoju laikotarpiu bereikšmiais faktoriais. Nes poreikis diskriminuoti pagal aktyvų kokybę, kuris visada dingsta burbulo metu, šį kartą dingo ankstesnėje ciklo fazėje.

Be to, augant pasyvaus investavimo populiarumui, kai investuojama į indeksus sekančius produktus, pinigai natūraliai juda ne tik į fundamentaliai kokybiškas finansines priemones.

Jokių papildomų pasirinkimų nėra atliekama. Dėl to mažiausiai kokybiškos indekso akcijos pinigų gauna taip pat sėkmingai, kaip ir didžiausios bei fundamentaliai stipriausios.

Tad pirma aprašyta priežastis skatina antrą ir atvirkščiai. Taip sukuriamas užburtas ratas, kuriam sukantis per kiekvieną ciklą, tik per skirtingus kanalus vis auga nekokybiškų įmonių populiarumas ir dalis investuotojų krepšeliuose.

Dėl to, kai viskas griūna, visi vėl būna priversti prisiminti fundamentalių veiksnių ir įmonių kokybės svarbą. Viską sudėjus, pasyvus investavimas šiandien yra itin rizikinga veikla. Nes kai ateis krizė ar tai bus po metų, ar po penkeriųpasyvios investicijos, tikėtina, ves prie didesnių nuostolių nei aktyviai, pagal fundamentalią kokybę atrinktas krepšelis. Ir net jei momentinis skirtingų aktyvų nuvertėjimas bus panašus, kokybiški produktai, tikėtina, atsigaus greičiau.

O didesnė dalis nekokybiškų patirs bankrotus. Tai investuoti aktyviai? Šiandien vis svarbesnis tampa gebėjimas investuoti aktyviai. Nes akcijų rinkų indeksai, ypač Europoje, niekur nejuda jau kelerius metus.

Net JAV akcijų indeksai ilgai malasi vietoje ir uždirbti ten galima nebent spekuliuojant. Tuo tarpu pasyvių investuotojų grąža artėja prie dividendinėms išmokoms lygios grąžos. Dar svarbiau, kad ne tik šiandienos uždarbiai vis labiau priklausys nuo gebėjimo efektyviai bei tinkamai atlikti spekuliacinius sprendimus. Kiekvieną kartą prieš krizę visiems fundamentalūs faktoriai pradeda nerūpėti, o tai, kaip aprašyta, sukuria neginčijamą pasyvaus investavimo pranašumo iliuziją.

Tačiau atėjus recesijai ir ar krizei visi vėl prisimena, kad stebuklų nebūna ir tik fundamentaliai stiprios įmonės gali pelningai veikti ilguoju laikotarpiu.

Tokiais laikais visi vėl prisimena, kad vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė veiksniai yra svarbiausia, todėl ieško fundamentaliai stiprių įmonių ir investuoja į jas. Aišku, šis prisiminimas išgaruoja link augimo ciklo pabaigos ir tada visi vėl kalba apie pasyvų investavimą. Šiaip ar taip, nors spekuliacija vidutiniu atveju laikoma rizikingesniu užsiėmimu nei investavimas, tam tikru ciklo metu aktyviai priimti sprendimus būtina, norint dirbti efektyviai ir neprarasti didelės dalies kapitalo dėl išaugusios sisteminės rizikos.

Tad investuoti į savo gebėjimus uždirbti aktyviai šiandien tikrai verta. O jei tokie gebėjimai kadaise buvo išugdyti, pats metas nusipūsti nuo jų dulkes ir pradėti valyti iš krepšelio pervertintus indeksinius fondus, jų dalį keičiant į įvairias stiprias įmones, veikiančias anticikliniuose sektoriuose.

Sutvarkykite telefonu, kad nereikėtų eiti į skyrių

O populiarios platformos? Sulig finansinių technologijų įmonių iškilimu išpopuliarėjo ir įvairios sutelktinio ar tarpusavio finansavimo platformos. Dauguma jų orientuojasi į fizinių ar juridinių asmenų bei nekilnojamojo turto projektų finansavimą per skolą. Šios priemonės žada gerą grąžą su suprantama rizika ir vis daugiau pasyvaus investavimo sprendimų.

Pro 4, m. Europos Komisijos komunikate Komunikatas dėl suderinto dirbtinio intelekto DI plano [1] valstybės narės buvo paragintos iki m.

Lietuvoje, ypač tarp smulkiųjų investuotojų, įvairios finansų technologijų platformos yra bene populiariausias investavimo kanalas. Tai turi dvi puses tiek investuotojo, tiek makroekonominiu lygmeniu. Nes šie sprendimai yra geri ir naudingi, bet rizikingi. Investuotojams šios platformos yra itin geras sprendimas, nes siūlo gerą grąžą, suprantamą produktą, mažus komisinius bei procedūrinį paprastumą. Atsidarai sąskaitą, pervedi šimtą eurų ir generuoji po 10—15 proc.

Gali paskolas atsirinkti pats, gali atiduoti tai daryti robotui. Nori dalį pinigų atsiimti? Kelios dienos, ir jie tavo sąskaitoje.

DisplayLogo

Viskas labai puiku. Tačiau egzistuoja ir tam tikros rizikos. Kol ekonomika jau ne vienus metus auga nuosekliai, kaip neaugo niekada per visą Lietuvos istoriją, darbų pilna, likvidumo užtenka ir visų ateitis šviesi, skolinti ir skolintis yra gerai.

Nemokumų bei bankrotų mažai, dėl vėlavimų visi atlaidūs, tad sistema veikia. Be to, beveik garantuotai bankrutuos ir kai kurios platformos. Sutriks ir kuriam laikui sustos atsiskaitymai.

1. Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti? - DELFI Verslas
2. Internetas kaip papildomos pajamos
3. Kaip laikyti bitkoinus
4. Karantinas šalyje: aktuali informacija privatiems klientams dėl finansų tvarkymo | SEB bankas
5. Akcijų Birža: Kas Tai?
6. Tinkas Valiutų kurso režimas.
7. Uždirbti internetinius forumus
8. Pirkėjo ir pardavėjo galimybės

Tad investuotojai susidurs su likvidumo problemomis. Makroekonominiu požiūriu labai puiku, kad Lietuvos gyventojai pagaliau gali pinigus investuoti Lietuvoje. Tai smarkiai riboja vietinių įmonių vystymosi potencialą. O dabar vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė pokyčiai bent dalį srautų nusodina Lietuvoje. Bet su tuo susijusios ir rizikos. Itin didelę grąžą gerais laikais siūlantys produktai vilioja investuotojus alokuoti į juos neproporcingai didelę krepšelio dalį.

Akcijų Birža: Prekybos Strategijos ir Priemonės | bloodhound.lt

Jei didelė dalis investuotojų neproporcingai didelę dalį krepšelio investuos į žemo lygio kreditinius produktus, kurių rizikų teisingai vertinti negali, atėjus krizei, bendras visų smulkiųjų investuotojų krepšelis nuvertės itin smarkiai, praras likvidumą ir taip dar labiau sumažins smulkiųjų investuotojų vartojimo galimybes, kurios per krizes ir taip mažėja dėl makroekonominių veiksnių pvz.

Todėl šiandien dalis krepšelio turėtų būti dedama į platformas. Tačiau būtent ta dalis, kuri gali nuvertėti 30—50 proc. Nes ilguoju laikotarpiu teisingai investuota ši krepšelio dalis uždirbs gerą grąžą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu jos vertė, kaip ir likvidumas, gali svyruoti labai smarkiai. Sunkiau prieinamos alternatyvos Mažiau populiarios, tačiau tikrai įdomios alternatyvos yra mažiau likvidžios, sunkiau prieinamos ir randamos finansinės priemonės.

Pavyzdžiui, Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijos, nekilnojamasis turtas ar net neviešai platinamos akcijos. Panašių produktų galima rasti ir Vakarų Europos ar Skandinavijos rinkose. Didžiausia bėda yra šių produktų aptikimas ir atrinkimas.

Karantinas šalyje: aktuali informacija privatiems klientams dėl finansų tvarkymo

Nes vietinių ar vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė vidutinių įmonių į pasaulį bitkoinas pripažintas skolos ar nuosavybės produktai dažniausiai nusėda profesionalų rankose. Nebent jie būna prastesnės kokybės arba emitentas ruošiasi dideliam projektui. Tokiais atvejais į projektus galimybę investuoti turi ir smulkieji. Tačiau vidutiniu atveju apie pusiau privačius ar privačius produktus informacijos viešoje erdvėje beveik nebūna.

Bet šiuo atveju dažniausiai reikalingas kiek didesnis kapitalas. Kita priemonė, kuriai įsigyti dažnai reikalingas didesnis kapitalas, yra nekilnojamasis turtas. Nors po krizės ši turto klasė tapo keiksmažodžiu, NT visuomet yra geras pasirinkimas ilguoju laikotarpiu. Svarbu nenaudoti per didelio sverto. Nes tik tais atvejais, kai NT perkamas iš begalybės skolintų pinigų, jis per krizes kuria problemų.

Jei LTV loan to value santykis yra protingas, nekilnojamasis turtas yra nuostabi ilgalaikė investicija. Neturintiems didelių finansinių pajėgumų galima bandyti į NT investuoti per fondus.

Šie fondai turi ilgą veiklos istoriją, profesionalius valdytojus ir, nors itin didelių grąžų nesiūlo, yra labai puikus pasirinkimas vidutiniam smulkiajam investuotojui.

Šiaip ar taip, mažiau populiarios ir ne visai viešos platinamos priemonės yra įdomios, nes joms mažiau rūpi ir jų veikla mažiau priklauso nuo rinkos svyravimų bei nuotaikų.

Nereikia niekur eiti – finansus tvarkykite internetu

Tik tas neviešas priemones atsirinkti nuotolinis uždarbis biržoje sudėtinga, nes reikia labai gerai suprasti emitentų finansinę padėtį. Tačiau nevieši perliukai šiandien siūlo itin patrauklų grąžos ir rizikos santykį.

Tai yra didesnę nei įprastą dalį turėtų sudaryti grynieji ir jų ekvivalentai. Indeksinės pozicijos turėtų būti konvertuotos į gynybines sektorines arba pavienių įmonių.

Rizikingesnių obligacijų ETF derėtų virsti arba mažesnės rizikos plačiai diversifikuotais fondais, arba kokybiškomis pavienėmis pozicijomis.

Turintys galimybių gali orientuotis į privačios skolos priemones. Taip pat visai įdomiai atrodo gerai diversifikuoti vietinių rinkų NT fondai.

Žinoma, toks žaidimas didina pavienių pozicijų ir mažų rinkų riziką. Tačiau kartu mažina sisteminę riziką. Bet jei tikimės plataus masto recesijos ar krizės, mažinti sisteminę riziką yra racionalu. Ypač jei turite gebėjimų atrinkti fundamentaliai stiprias pavienes pozicijas.

Nors tokie patarimai jau girdimi ne pirmą kartą, o krizė vis neateina, jų besilaikantys net pastaruosius kelerius metus nebūtų likę nuskriausti.

Nes pastaraisiais metais neįprastai didelę grąžą generuoja tik įvairios obligacijos, ne per palūkanas, o per kainos pokyčius, kurie vyksta dėl monetarinės politikos ir lūkesčių pokyčių, bei privataus kapitalo ir skolos priemonės.

Tad nebent perteklinė alokacija į šias priemones būtų atnešusi didesnę grąžą. Gynybinio krepšelio ir tradicinio agresyvaus krepšelio didelė alokacija į viešai prekiaujamas akcijas grąža skirtųsi ne tiek ir daug. O rizikos profilis skirtųsi iš esmės. Kada laukti krizės? Ir visi to klausia.

Bet krizės laukti yra labai šlykštu. Dažniausiai svarbu per anksti neišsigąsti ir neišparduoti visko, taip pat nelaikyti vien grynųjų pinigų.

Vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė patirti nulinių nuostolių per krizes beveik neįmanoma.

Tiksliau, įmanoma, tačiau iki krizės bent kelerius metus tada nieko vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė.

Ir tai gali būti nebloga strategija, jei puikiai supranti, ką ir kodėl darai. Tačiau paprastai, ruošiantis krizei, reikia tiesiog krepšelį paruošti gynybai. Tada, net jei krizė neateis labai greit, tam tikra investicinė grąža nuolat kapsės.

Tad nebus psichologinio spaudimo daryti nesąmones. Na, o per krizę, jei tik spėsite, galėsite fiksuoti tam tikras likvidžias pozicijas ir iš jau prieš tai padidintos grynųjų alokacijos pirkti nuvertėjusių aktyvų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu bus patirti nuostoliai, tačiau ilgesniu laikotarpiu viskas bus gerai.

Iš esmės pasiruošimas neramumams turi būti asmeninis. Niekas negali tiksliai pasakyti, kaip teisingai paruošti krepšelį žiemai. Iš principo būtina mažinti alokaciją į aktyvus, kurių vertė svyruoja su rinka. Tačiau kiek smarkiai tai daryti, jau yra asmeninis reikalas. Kai kuriems geriau dvejus trejus metus sėdėti ant vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė maišo ir neuždirbti nieko, tačiau nieko ir neprarasti per krizę. Kitiems tokia strategija nuneša stogą arba tam tikri nuostoliai krizės metu nėra bėda, nes aktyviais veiksmais iki krizės sukuriama nauda tuos nuostolius atsveria.

Todėl ant grynųjų sėsti jiems yra nesąmonė net ir metams. Bet visais atvejais burbulo metu reikia atsikratyti labiausiai pervertintų aktyvų. Nes jų generuojamų uždarbių rezervas vis senka, o po krizės jie niekam nebebus reikalingi. Tad ir nuostoliai iš jų bus milžiniški. Šiandien tokiais aktyvais yra pagrindo laikyti tam tikrus finansų technologijų platformų siūlomus produktus bei pasyvaus investavimo bumo iškeltas mažai kokybiškas įmonių akcijas ir ar obligacijas.

Akcijų Birža ir Kitos TOP Prekybos Strategijos

Ką daryti kai viskas brangu, o pinigų visur daug ar bent jau pakankamai? Apie krizę ir recesijas kasdien kalbame jau kelerius metus, bet pasaulio pabaiga nesiruošia ateiti.

Bet investuoti vis vien baisoka.

Ar gyvybės draudimu apsidraudusiam asmeniui mirus nuo koronaviruso infekcijos būtų išmokama draudimo išmoka? Mirties dėl COVID viruso infekcijos ir jo sukeltų komplikacijų atveju išmoka būtų mokama taip pat kaip ir mirus dėl kitokio viruso sukeltų komplikacijų, pvz.

NT rubrikoje: gilinamės į daugiabučių aplinką. Ar žmonės jau pasirengę mokėti už komfortą kieme? Žalius saugius kiemus, vaikų aikšteles, aplinką, panašią į tą, kurią galima rasti nuosavo namo vaizdo kursai yra protingos spekuliacijos priemonė Auksas grįžo.

Stipriai brango ir pasiekė aukščiausią tašką nuo metų.