Chartija su galimybe.
Значит, опять надули босса.
Nuorodos Europos Sąjungos mokslininkų chartijos įgyvendinimas Lietuvoje Tikrai išlieka daug abejonių ar Lietuvoje atsižvelgiama į Europos sąjungos mokslininkų chartijos principus ir rekomendacijas. Daugelis mokslo reformos kritikų mano, kad didelė dalis radikalių pakeitimų ateina kaip ES rekomendacijos. Deja, vien susipažinus su Europos Sąjungos mokslininkų chartija, tenka rimatai susimąstyti apie tikrąją radikaliu liberalizmu grindžiamų mokslo reformų kilmę. Verta dar ir dar kartą padiskutuoti apie chartijąkad rastųsi kuo daugiau supratimo apie galimybes įgyvendinti jos rekomendacijas Lietuvoje.
Laikytis ES rekomendacijos reikalavimų Jonas, soc. Dažniausiai mūsų valdžia savo blogus sprendimus teisina ES reikalavimai, nors tokių ir nebūna, o žmonių gyvenimą gerinančius ES siūlymų nepastebi. Štai pavyzdys. ES Rekomendacijoje rašoma: Valstybės narės taigi ir Lietuva siekia užtikrinti, kad mokslininkai naudotųsi atitinkama socialine apsauga pagal jų juridinį statusą.
Šiame kontekste ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į įstatymais numatytų ar papildomų teisių į pensiją perkėlimą mokslininkams, pereinantiems iš viešojo į privatų sektorių ar atvirkščiai toje pačioje šalyje, taip pat į kitą Europos Sąjungos valstybę išvykstantiems chartija su galimybe. Tokia tvarka turėtų būti užtikrinama, kad mokslininkai, pakeitę darbą ar pertraukę savo karjerą, neprarastų teisių į socialinę apsaugą.
O ką kalba Lietuvos Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas?
Pagrindinių teisių chartija
Štai 6 straipsnio nuostata: Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo chartija su galimybe. Šiuo metu nedidelis skaičius mokslininkų, dirbusių ne specialiuose darboviečių sąrašuose, yra diskriminuojami, nes negauna tokios socialinės saugos kaip kiti.
Taigi ES neskiriama pas chartija su galimybe darbdavį bedirbtų mokslininkas, jis turi tą pačią socialinę apsaugą, o dabar negaunantys pensijos mokslininkai dirbo pas tą pati darbdavį — valstybę, bet diskriminuojami pagal darbo vietą! Mokslininkų diskriminaciją numatoma tęsti: Vyriausybė nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Kuo daugiau esame dėkingi už bet kokią pagalbą mūsų skaitytojai išversti geros kalbos tekstus. Chartija Tikslai Aljanso Žmogaus orumas ir individualus vystymasis yra pagrindinės vertybės, Europos kultūros. Norėdami kurio evoliucija prisidėjo daugiau kaip 80 metų, taikomų Antropozofia Rudolf Steiner iniciatyvos. Ypač žemės ūkio, švietimo, specialiųjų poreikių švietimo ir medicinos padoraus gyvenimo formų, aukštos kokybės ir visame pasaulyje apeliacinį skundą srityse atsirado. Tai, siekiant užtikrinti teisę, kad Europos piliečiams ir prisidėti prie Europos kūrime ir toliau plėtoti, yra Aljanso užduotis.
XP" Valstybės žinios,Nr. Manau, kad chartija su galimybe praktika prieštarauja ne tik minėtoms ES rekomendacijoms, bet ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstamai kovos prieš bet kokią diskriminacijos formą reikšmei, įskaitant poreikį imtis reikiamų priemonių socialinei ir ekonominei pagyvenusių ir neįgalių žmonių integracijai. Žinau tokius, kurie kreipėsi po šios ES rekomendacijos į Seimą dėl Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pakeitimo, bet tai buvo ir yra šauksmas tyruose.
Sakyčiau, kad tokia valstybės socialinė politika neskatina mokslininkų grįžti į Tėvynę. O ką reikėtų daryti? Tai jau atskiras diskusijos klausimas, kurio sprendimą įsivaizduoju taip. Reikia proto sustabdyti protų nuotėkį Manyčiau, jog migracijai toliau valstybiškai suvaldyti jau pakanka atskirų rezoliucijų ir nutarimų. Ogi todėl, kad vieno reikalo, šiuo atveju migracijos, reikalų reguliavimo išblaškymas skirtingose įstatyminėse nuostatose apsunkintų šių nuostatų radimą ir supratimą patiems emigrantams ir net jų taikymą valdžios institucijose.
Šalyje sukauptas didelis darbo patyrimas su grįžtančiais buvusiais tremtiniais, buvo sukurti net 54 Seimo ir Vyriausybės dokumentai. Tad, kad geras patyrimas nedingtų, reikėtų ji perkelti ir darbui su emigrantais. Turėdami grįžimo įstatymą, įvykdytume ir Konstitucijos 32 straipsnio tokias nuostatas: Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti chartija su galimybe vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.
Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.
Įvairovė komandose skatina kūrybiškumą ir atvirumą naujovėms. Tai padeda gimti originalioms idėjoms, leidžiančioms išsiskirti rinkoje Geriau supraskite savo klientus Skirtingos komandos narių patirtys padeda geriau suprasti skirtingas klientų ar visuomenės grupes, pamatyti įvairias perspektyvas, kurti įvairius poreikius atitinkančias paslaugas chartija su galimybe produktus. Būkite pasiruošę pokyčiams Didesnė ir įvairesnė įgūdžių bazė suteikia organizacijoms daugiau galimybių prisitaikyti — tai reiškia greitesnį ir veiksmingesnį planavimą, plėtrą ir greitesnę reakciją į aplinkos pokyčius. Pritraukite į komandą talentus Kultūrine įvairove pasižyminti įmonė pritraukia daugiau gabių, ambicingų ir globaliai mąstančių profesionalų, kurie vertina asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybes. Tapkite geidžiamu darbdaviu Tyrimai rodo, kad darbo ieškantys profesionalai vertina organizacijos vertybes ir kultūrą.
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Taigi gali, bet kaip ir kokiomis sąlygomis? Į tai dar ieškokime atsakymo. Beje, dar metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymas, nustojęs galioti metais. Turėdami atskirą įstatymą būtume labiau suprantami ir tarptautiniu lygiu dėl vartojamos sąvokos, nes palaikome ryšius su Tarptautine migracijos organizacija. Nuo m. Dėl tarptautinės migracijos organizacijos Konstitucijos ratifikavimo įstatymo įstatymas, nuo m.
- Dvejetainių opcionų strategija 90
- Dvejetainiai variantai balso signalai
Dėl Tarptautinės migracijos organizacijos Konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo įstatymas. Seimas priėmė rezoliuciją Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti. Tai jis padarė atsižvelgdamas į gyvenimišką situaciją, nes pastaruoju metu emigracija dažnai visuomenėje laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai. Ir ši grėsmė pasireiškia tuo, kad per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis nuolat gyventi išvyko apie 10 procentų šalies gyventojų.
Taigi Lietuva nyksta vienos kartos akyse.
Emigracijos mastai išskiria mūsų šalį iš kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių. Tad nori nenori Seimui reikia užtikrinti deramą savo vaidmenį formuojant emigracijos mažinimo politiką. Seimas pripažino būtinybę nedelsiant sukurti ir pradėti vykdyti nuoseklią, ilgalaikę valstybės politikos strategiją emigracijos procesams valdyti ir numatyti tinkamą finansavimą jai įgyvendinti.
Buvo pasiūlyta Prezidentui, Vyriausybei ir politinėms partijoms emigracijos mažinimą paskelbti vienu pagrindinių nacionalinių tikslų 5—10 metų laikotarpiui, pasiūlė Vyriausybei parengti emigracijos mažinimo priemones. Pac kriptovaliuta ruožtu Vyriausybė m.
Pastarajame nutarime yra daug gerų minčių, nerimą keliančių emigracijos faktų. Kadangi jame nuolat pabrėžiama būtinybė susigrąžinti išvykusius tėvynainius, tai ir aš pasiūlysiu kai kurias, mano manymu, reikalingas įstatymines pataisas. Chartija su galimybe dokumentuose pirmiausia akcentuojama būtinybė siekti, kad Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos. Manyčiau, kad tai tik dalis blogybės. Emigracija ne tik darbo jėga, bet Lietuvos valstybės tapatybės nykimas. Bet tai pastebėjimas dėl sąvokos.
O kaip ekonominiais svertais grąžinti išvykusius, jeigu visuotinai pripažįstame, kad jie yra ekonominiai migrantai?
Chartija - Antropozofia Europoje
Su jais reikia kalbėtis naudos kalba, t. Tad mąstant šiuo aspektu, reikia juos skatinti kurti savąjį intelektualųjį verslą Lietuvoje! Juk jie sukaupė užsienyje ne tik eurą kitą, bet ir kitos šalies chartija su galimybe organizavimo patyrimą, kurio stinga tėviškėje, o tai yra ne trumpalaikė, bet ilgalaikė ekonominė nauda.
Ypač reikėtų susirūpinti gydytojų grįžimu ir jų galimybe užsiimti individualia privačia praktika. Tai irgi reikėtų galiojančio įstatymo pakeitimo. Tokia būtų mano bendroji samprata ekonominių emigrantų požiūriu.
O dabar antroji — chartija su galimybe, mažinanti protų nutekėjimą, už ką pasisakė vos ne visos Vyriausybės, kurdamos strategijas. Perskaičiau vieno magistranto straipsnį, kuriame jis prisipažino bijąs, kad daugelis gabių mokslininkų dirbančių užsienyje, nesusikuria Lietuvoje darbo vietų, atitinkančių vakarų lygio. Taip ir tenka likti svetimoje žemelėje, rašė jis, nors būtų geriau mokslo ragavusioms šviesioms galvoms tas idėjas pamėginti įgyvendinti savoje Tėvynėje. Tokia mintis skatina žvilgterėti į Europos mokslininkų chartiją.
Užsienio lietuvių mokslo forumo skaičiavimais, per nepriklausomybės dešimtmetį daktaro laipsnį užsienyje apsigynė per chartija su galimybe lietuvių mokslininkų, iš kurių tik vienetai grįžo į Lietuvą. Buvos ir yra vienas kitas Seimo narys, kuris norėtų grįžimo procesą skatinti, bet jų mažuma. Pavyzdžiui, m. Steponavičiaus pasiūlymams dėl galimybės mokslininkų valstybinės pensijos stažą kaupti dirbant nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje.
Pagal veikiantį laikinąjį mokslininkų pensijų įstatymą mokslininkai socialinės apsaugos sferoje buvo diskriminuojami pagal chartija su galimybe vietą išskirtinėse valstybinėse mokslo įstaigose ir kitur, o dabar mokslininkai dar diskriminuojami ir pagal darbą kitoje valstybėje. O juk minėtoje Mokslininkų chartijoje nurodoma: Valstybės narės taigi ir Lietuva — J. Pagal ES rekomendaciją Lietuva turi sukurti būtinas priežiūros struktūras, siekdama reguliariai persvarstyti šią rekomendaciją ir nustatyti, kokiu mastu darbdaviai, finansuotojai ir mokslininkai taikė Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą.
Lietuva buvo paprašyta iki m. Neaptikau paskelbtos informacijos, kaip Lietuva vykdo šią rekomendaciją ir pateikia geros praktikos pavyzdžius. Beje, manau, kad Lietuvai turi būti prikišamas blogas pavyzdys: jos laikinajame mokslininkų pensijų įstatyme įteisinta diskriminacinė nuostata, išskirianti mokslininkus pagal darbo vietą iki m. Tad Lietuvai reikėtų pirmiausia pakeisti minimą mokslininkų pensijų įstatymą įrašant, kad VISI mokslininkai gauna pensiją, kas atitiktų ES nuostatą.
Skatinant mokslininkus grįžti namo ir užsiimti inovacijų kūrimu, reikėtų chartija su galimybe juos visus ir nustatyti ryšius, taip pat sudaryti sąlygas, kad tęstų užsienyje pradėtus darbus Lietuvoje.
Tai reikėtų dar papildomų įstatyminių aktų, kad galima būtų jų užsienyje pradėtiems darbams tęsti, jeigu tai buvo išradimai, išpirkti kitų išradėjų licencijas. Chartija su galimybe, licencijas pirkdama, atsistojo ant ekonominės milžinės kojų po karo Japonija, o mes tai galime padaryti kurdami mokslo slėnius ir kalnelius Tad tokios pirmosios mintys, nagrinėjant ES Mokslininkų chartijos reikalavimus.
Manau, jog kiti ras daugiau. Stasys Jukna, matematikas, parašė: Gerb.
- Iš ko žmonės uždirba didelius pinigus
- Kokia kriptovaliuta augs atviros kartelės kaina
- Europos Sąjungos mokslininkų chartijos įgyvendinimas Lietuvoje | Lietuvos mokslininkų sąjunga
- Kaip lengva uždirbti pinigus be užstato
- Там я удостоверюсь, что с ними все в порядке.
- Возвращаясь в собственные апартаменты, Николь увидела Орла, стоявшего там, где луч сливался с кольцевым коридором, окружавшим сердцевину "морской звезды".
Jonai: aciu uz toki issamu komentara. As tik turiu keleta abejoniu. Kaip visada rasau "tiesiai sviesiai" esu ne politikas tik eilinis mokslininkas. Tiesiog ju pensijos turi buti garantuotos kaip ir kitu dirbanciuju.
Tad man klausimo apie "mokslininku pensijas" ir pan. Tuo paciu lieka man ta "tam tikru darbovieciu" versus "privatus verslas" problematika neaiski. Nebuves "tam tikroj darbovietej" gal negaus "tam tikros pensijos".
Bet normalia pagal sumoketus draudimo inasus visgi gaus? Jei taip - tai kur problema? Manau, kad ES siulymo esme yra isvengti tokia situacija: dirbau X metu Lietuvoje, isvaziavau dirbti mokslini darba uzsienyje, pradirbau ten Y metu, o pensija bus tik uz tuos Y metu, t.
Bet kad tas chartija su galimybe numatyta nebemoketi uz X pradirbtu metu Lietuvoje niekur nemaciau. Ar yra koks nors istatymas panaikinantis zmogaus darbo metus Lietuvoje pensijos apskaiciavime?
As stai jau esu Y metu uzsienyje. Uz tuos Y metu as ir gausiu pensija is uzsienio salies.
Bet as iki tol dirbau X metu ne ka maziau Lietuvoje. Jei taip - tai dalykas visai kitas.
Tai aisku pries ES nuostatas! Bet jeigu ne - kokiu dar "privileguju" as galeciau reikalauti? Ogi jokiu! Kad as mokslininkas o ne, tarkim garvezistas, koks skirtumas.
Jus palietet ir kita skaudu dalyka gal net zymiai skaudesni! Raset: "O kaip ekonominiais svertais grazinti isvykusius, jeigu visuotinai pripazistame, kad jie yra ekonominiai migrantai?
Account Options
Su jais reikia kalbetis naudos kalba, t. Nesutinku, kad mokslininku emigracija tai grynai vietinis bitcoin kas vyksta emigracija.
Bet tik uztenka. Tiek kiek verslininkas Lietuvoje uzdirba jie mokslininkai tikrai na jau tikrai negauna. As manau, kad mokslininkai ar mokslo sekiantis jaunimas isvaziuoja visai del kitu priezasciu. Jie nori laisvai kviepuoti, laisvai kurti. Mazas pavizdys: pries metus nusiunciau LMT visus popierius, kad patvirtintu mano uzsienyje apsiginta Habil. Visam tam reikalui -- ypac lietuvisko habilitacinio darbo santraukos paruosimui -- sugaisau brangias savaites.
Vienus metus!
Valdymas ir veikla Aljanse
Tada paklausiau tiesiai. Jie tiesiai man ir atsake: mes tavo popieriu net neskaitem! Jeigu nori - ateik pasiimk juos. Zinot, praejo bet koks noras su tokiais tipais atsiprasau "valdzios atstovais," nes LMT visgi valstybine istaiga bet kokius rekalus tureti Taigi norint, kad mokslininkai pasitaske po pasauli, pamate kas Lietuvai naudinga butu griztu atgal reikia ne "protu susigrazinimo" vaju.
Reikia tiesiog valdzios NORO! Gal iteisinto kokiame istatyme kaip Jus saket. Suprasdami, kad Lietuvos biudzetas kiek skurdesnis nei kitu vakaru saliu, emigrave mokslininkai manau nereikalautu "siltesniu vieteliu".
Na ir grazu butu, jei salia dirbantis, dvejetainės parinktys apie skambučius Lietuvos neisvaziaves kolega uzdirbtu maziau!
Įvairovės Chartija
Noretu tik valdzios istaigu kaip LMT ir pan. Nes visa, kas dabar darosi, kvepia ir ne tik man "seimynine mafija.
Yra dar kazkokie istatymai? Velniop juos! Pasiuskim tuo "ateivelius" atgal i uzsieni Beje, del to "protu susigrazinimo" vajaus pries pora metu. Buvo ir ten organizatoriu t. ES pinigu dalintoju suorganizuotas diskusiju puslapis.
Bet po mano pasisakymu daugiausia - konkreciu paklausimu jis tyliai uzsidare, dingo
