Kaip dirbti dvejetainiuose kompiuteriuose, Prekybos simuliatorius: privalumai ir trūkumai

Aritmetiniai kompiuterio veikimo pagrindai 1. Dvejetainė, šešioliktainė ir aštuonetainė skaičiavimo sistemos.

Aritmetiniai veiksmai Mes įpratę prie dešimtainės skaičiavimo sistemos, kurioje vartojama dešimt skaitmenų: 0, Dešimtainė skaičiavimo sistema yra pozicinė, nes skaitmens vertė priklauso nuo jo vietos pozicijos skaičiuje. Sumoje pirmojo iš dešinės dėmens pagrindo laipsnis yra mažiausias, todėl šią poziciją skiltį vadiname pradine arba nuline.

Pozicinė sistema patogi tuo, kad didelius skaičius galima užrašyti pavartojant nedaug skaitmenų. Nepozicinėje skaičiavimo sistemoje kiekvienas simbolis reiškia atitinkamą skaičių nepriklausomai nuo simbolio vietos užraše.

Ant namų fasadų, laikrodžių ciferblatuose, knygų skyrių numeracijoje ir dar kai kur pasitaiko romėniškų skaičių.

Tačiau pagrindinis principas yra nepozicinės sistemos, nes vieną simbolį atitinka vienas skaičius: I - vienas, V - penki, X - dešimt, L - penkiasdešimt, C - šimtas, D - penki šimtai, M - tūkstantis.

Romėniškaisiais skaitmenimis užrašyti skaičiai paprastai kaip dirbti dvejetainiuose kompiuteriuose ilgesni už arabiškaisiais skaitmenimis užrašytus.

Dešimtainė pozicinė sistema mums įprasta ir atrodo patogi, bet kompiuteriui yra dar patogesnių.

Kompiuterijoje, be dešimtainės, labai populiarios dar trys skaičiavimo sistemos: - dvejetainė sistemos pagrindas 2, skaitmenys 0 ir 1 ; - aštuonetainė pagrindas 8, skaitmenys 0,1,…, 7 ; - šešioliktainė pagrindas 16, skaitmenys 0,1,…, 9, A, B, C, D, E, F.

Skaičiavimo sistemos pagrindą rašysime kaip skaičiaus indeksą, pavyzdžiui: 45 8 - aštuonetainis skaičius, FED1A 16, A9F 16 - šešioliktainiai skaičiai.

Bet kuria sistema užrašyto skaičiaus dešimtainį atitikmenį rasti labai nesunku: reikia užrašyti atitinkamų sandaugų sumą.